Pereiti prie turinio

Tanenbergo mūšis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Tanenbergo mūšis
Priklauso: Rusijos invazija į Rytų Prūsiją

Rusų karo belaisviai po mūšio
Data 1914 m. rugpjūčio 23–30 d.
Vieta prie Olštyno, Rytų Prūsijoje (dabartinė Lenkija)
Rezultatas Vokietijos pergalė
  • Rusija atsitraukia iš Rytų Prūsijos
Konflikto šalys
Vokietijos imperija Vokietijos imperija Rusijos imperija Rusijos imperija
Vadovai ir kariniai vadai
Vokietijos imperija Paulius fon Hindenburgas
Vokietijos imperija Ėrichas Liudendorfas
Vokietijos imperija Maksimilianas Hofmanas
Rusijos imperija Aleksandras Samsonovas  
Rusijos imperija Pavelas fon Renenkampfas
Pajėgos
150 000[1] 230 000[1]
Nuostoliai
14 000–30 000[2][3][4][5][6] 122 000–170 000[7][8]

Tanenbergo mūšis, taip pat žinomas kaip Antrasis Tanenbergo mūšis – mūšis tarp Rusijos imperijos ir Vokietijos imperijos kariuomenių, vykęs 1914 m. rugpjūčio 23–30 d., pirmąjį Pirmojo pasaulinio karo mėnesį. Mūšis baigėsi beveik visišku Rusijos 2-osios armijos sunaikinimu ir jos vado generolo Aleksandro Samsonovo savižudybe. Keli tolesni mūšiai taip pat sunaikino didžiąją dalį 1-osios armijos ir neleido rusams išlaikyti stabilumo iki 1915 m. pavasario.

Mūšis ypač išsiskyrė greitu vokiečių 8-osios armijos judėjimu geležinkeliais, kuris leido jai sutelkti jėgas prieš kiekvieną iš dviejų rusų armijų paeiliui, iš pradžių stabdant pirmąją armiją, vėliau sunaikinant antrąją, o po kelių dienų vėl atsigręžiant prieš pirmąją armiją. Jis taip pat pasižymėjo tuo, kad rusai nesugebėjo užkoduoti savo radijo pranešimų ir savo kasdienius žygio įsakymus transliavo atvirai, o tai leido vokiečiams nesunkiai sužinoti rusų planus ir atitinkamai planuoti savo operacijas, užtikrinti, kad į priekį išsiveržusios vokiečių dalys nebus apsuptos.

Beveik stebuklingas rezultatas feldmaršalui Pauliui fon Hindenburgui ir jo vadovaujamam štabo karininkui Ėrichui Liudendorfui atnešė didelį prestižą. Nors mūšis iš tikrųjų vyko netoli Olštyno, Hindenburgas pavadino jį už 30 km į vakarus esančio Tanenbergo vardu, norėdamas atkeršyti už kryžiuočių pralaimėjimą Žalgirio mūšyje prieš 500 metų.

Pokario paveldas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1927 m. Olštyneke buvo pastatytas mūšį įamžinantis vokiškas paminklas, tačiau per Antrąjį pasaulinį karą vokiečiai jį susprogdino 1945 m. sausio mėn. traukdamiesi iš Prūsijos.[9]

  1. 1,0 1,1 Hastings 2013, p. 281.
  2. Sanitätsbericht über das deutsche Heer im Weltkriege 1914/1918, III. Band, Berlin 1934, S. 36
  3. Gordon Kerr, A Short History of the First World War: Land, Sea and Air, 1914 - 1918 (2014)
  4. Nigel West Historical Dictionary of World War I Intelligence (2014) p.310
  5. Journal Studies in Intelligence vol. 50, №2 (2006) p.16
  6. (Russian) First World War
  7. Sweetman 2004, p. 158
  8. Ian F. W. Beckett, The Great War: 1914–1918, 2014, p. 76
  9. „A Monument to German Pride: A history of the Tannenberg Memorial“. buffalo.edu. Suarchyvuotas originalas 29 vasario 2012. Nuoroda tikrinta 29 vasario 2012.